zomatas

×zomãtas (sl.) sm. (2) JI92, NdŽ, KŽ, Akm, zómatas (1) Nmn; M, J¹ 1. Skd, Yl, Ms, Trš, Pln, Grk, Rs mūro arba akmenų bažnyčios ar kapinių tvora, aptvaras: Šventorių aptvėrė dailiai akmenių zomatu it siena M.Valanč. Akmenų zomatas, pylimas D.Pošk. Kunigas dar palaidotas an tuo zomatù Sd. Tiškevyčia atvažiavo į Lieplaukę, mašiną pastatė pri zomãto ten Lpl. Naujiejai [Kuršėnų] kapai be zomãto: visi ponai, neišdreba rublio Rdn. Paskiaus noris tos pačios pilės buvo kaip buvusios, tečiaus gyventojus, papilė[je] gyvenančius, lygiai su pilia akmininių plytų ar žemių zomatais aptvėrę S.Dauk. Algimantas užkirto kelią ir padarė zomatus aplinkui savo kariūmenę V.Piet. Didžiausiame trobesyje, aukštu zomatu apmūrytame, geležimis užkaustytais langais yra mažas kambarėlis Žem. Karalius prisakė apdirbti sodną su dideliu zomatu (tvora) ir karalaitės niekur neišleisdavo, kaip tik į sodną BsMtII249. Aš pakavojau savo mergelę prie pačiu zomatėliu, po žaliu levendrėliu JD257. 2. SD242, [K], D.Pošk, S.Dauk, Sut, Š, Rtr, Kos59,118, NdŽ, KŽ, Grv, Nmn, Rmš, Šln, Paį stačių ar gulsčių lentų, kuolų tvora: Iš lentų gulsčių zomãtas J. Par zomatùs nėko nematyti Šlu. Kiaulės zomatus išvertė, eikit taisyt Pš. Bičių auliais zomãtai tverti JR74. 3. N, Š, NdŽ, Sv, Užp, Ds kartis, pagalys tvorai tverti: Zomatùkas Šv. ^ Ilgas kaip zomatas Šmn.

◊ kaĩp šùnį prie zomãto Glv, Rdn sakoma verčiant, reikalaujant ką nors daryti: Gentys spira kaĩp šunį pri zomãto: imk tą mergelę, ko prasidėjai Krš. Kaip šunį prispaudė prie zomato Rs. Visos trys kaip susimokiusios – galo ir galo meilės: remia kaip šunį prie zomato Žem. per zomãtą tráukti viešai paskelbti bažnyčioje: Tráuks tavi par zomãtą, kad neitì velykinės Ggr.